laistyti

laistyti
1 láistyti, -o, -ė iter. dem. 1 lieti. 1. tr. R, K, OsG13, Brs lieti, drėkinti (augalą, dirvą): Ten, kur maža tepalyja, tenka augmens žmogui laistyti J.Jabl. Pasodintas medelis reikia vis kasdien láistyti . Debesėliai juos (linus) laistė J.Balč. Ūkyje pasėliai bus laistomi trim būdais: juostomis, vagomis ir dirbtiniu purškimu sp. Láisčiau rūtą, láisčiau mėtą, láisčiau lelijėlę, láisčiau savo jaunas dienas kaip žalią rūtelę JV468. Laisčiau gėleles su vandenėliu, dabar laistysiu su ašarėlėm Mrj. Svetimus daržus laistai, saviesims džiūstant VP44. 2. tr. šlakstyti, vilgyti: Prakaitu laistysiu kelią, kad jis nedulkėtų, o tėveliui motinėlei širdies neskaudėtų LTR. 3. tr. R po truputį lieti skystį iš indo: Kam laistai vandenį? . Neláistyk sriubos! . Gerk alų, gerk alų neláistydamas JD966. | refl.: Vaikas pasėmė su kepuryte vandens, kuris bėgant laistėsi ant kojų . 4. tr. R279 aplieti, šlakstyti ką: Jaunuomenė, ankstie kėlusi, laistė [v]andeniu tebgulinčiūsius M.Valanč. Ka geras pjovėjas šieną pjauna, rodos, laistyte laisto (lengvai mosuoja) Šts. | prk.: Šiurpis mane laistė ir po patalais Šts. | refl.: Per Bežertą labai láistėmės (talkoje) OG344. 5. intr. mušti, duoti į kailį: Kad ėmė jai laistyt kultuvu per šonus, tai ana čiut parėjo namo TDrIV207. 6. refl. per kraštus lietis: Laistysis jūrės, ir kalnai ugnim prašnekės V.Myk-Put. Krauju patvinę upės laistos S.Nėr. 7. refl. pliauškėti, pliukšėti: Tas jau nebskils: kiaušis laistos pajudinus Trk. 8. refl. tviskėti, raibuliuoti: Net láistosi lėkštės, kap iššluosčiau Vdš. Žvaigždės tiktai láistos OG95. Reikia, kad net láistytųs čebatai Trgn. Jis arklį įganė avižom, tai net láistosi Trgn. Penimis iš riebumos net láistos Rod. Kap toji moteriškė pagražėjo, eina – tai net láistosi Dglš. Kai jis eina, drabužiai tik laistosi kaip vanduo . 9. tr., intr. Ds, Kb dėti minkštus kiaušinius: Reiks jau šitó višta pjaut, ba nieko iš jos nebėra – láisto Vžns. Vištos nuo sliekų pradėjo kiaušinius laistyt Užp. 10. intr. smagiai šokti: Žiūrėk – mūs Trumpjonis tik láisto su Ona Alk. Ė, tik láisto mergos! Alk. 11. tr. gerti (svaigalų) kokia nors proga: Svečiai laistė iš anksto pasirašytą nuomos sutartį .
◊ ãšaras láistyti verkti: Nusprendusi buvo ašarų nelaistyti P.Cvir. Pirmą dieną tuojaus kaip užgimė, ašaras laistė DP55.
ãšaromis láistyti apverkti, apraudoti: Motina laistė ašaromis ne ką kitą, o savo praeitį, tos praeities pragiedrulius .
prãkaitą láistyti prakaituoti: Laistai kruviną prakaitą DP153.
prãkaitu láistyti sunkiai dirbti: Lietuvos darbo valstiečiai tapo šeimininkais tos žemės, kurią jie visada laistydavo prakaitu (sov.) .
\ laistyti; aplaistyti; atlaistyti; įlaistyti; išlaistyti; nulaistyti; palaistyti; perlaistyti; pralaistyti; prilaistyti; sulaistyti; užlaistyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • laistyti — láistyti vksm. Láisto medeliùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • laistyti — 2 laistyti, laĩsto, laĩstė tr. K, laistyti, o, ė Slm; SD199, R, MŽ 1. Tv, Kv tepti, lipinti minkštu moliu, tešla ar kuo kitu, glaistyti: Krosnį, aslą laĩsto (skystu moliu) J.Jabl. Laistyk utarus, graižtvas kubilo su smala J. Laĩsto avilį,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • laistyti — 3 laistyti, o, ė žr. 1 laidinti. ◊ liežùvį laistyti šmeižti, keikti: Kam liežuvį laistai, t. y. blazgatiji, laidini? J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • laistymas — 1 laistymas sm. (1) K 1. Rs → 1 laistyti 1: Augalai reikalingi laistymo rš. Da turiu daug laistymo OG139. Jei tabokų lapeliai pradės gelsti, tad yra ženklas didžio laistymo S.Dauk. 2. refl. → 1 laistyti 4 (refl.): Ir kiek čia klyksmo buvo, kiek… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šlakinti — šlãkinti, ina, ino tr. K, J, DŽ, NdŽ žr. 1 šlakstyti: 1. Ch1PvŽ9,19, R355, MŽ447, Sut, N, K, J, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ Sūnus Aarono tur jo (ėrelio) kraujus aplinkui ant altoriaus laistyti (šlakinti) BB3Moz3,8. Gręžk veidą tavo pryš peitvėją ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Lehm — Sm std. (8. Jh.), mhd. leim(e), ahd. leim(o), as. lēmo, Ostmitteldeutsche Lautform für heute nur noch mundartliches Leimen Stammwort. Aus wg. * laima/ōn m. Lehm , auch in ae. lām n. Auf einem s Stamm zu der einfacheren Wurzel beruht anord. leir n …   Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache

  • aguonuoti — aguonuoti, uoja, ãvo tr. DŽ aguonomis barstyti, teršti: Neaguonuok lovos! Ėr. ║ tepti, laistyti aguonų pienu: Neaguonuok visų šaukštų (nekaišiok į aguonų pieną)! Rm …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • alinėti — alinėti, ėja, ėjo 1. intr. alaus ieškoti: Piršliai ne taip panų ieško, kiek alinėja Jnšk. 2. tr. laistyti alum, aluoti: Nebealinėk daugiau indų, jau ir taip visi alini Grg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aluoti — 1 aluoti, uoja, ãvo 1. intr. gerti alų: Ko tie vyrai taip ilgai aluoja? Slm. Reikia rugiai sėt, o jie aluoja sau susirinkę Slm. ║ refl. vaišintis alumi: Dabar darbymetė: kviečiai vežti, vasarojus pjauti – nėra kada aluotis Š. 2. tr. laistyti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplaistyti — 1 aplaistyti iter. dem. 1 aplieti. 1. R, MŽ dažnai aplieti (augalus), kad augtų, kad drėgna būtų: Aplaistyk diegus J. Tai verkia dukrelė aplankoma, tai vysta rūtelė aplaistoma JV875. 2. apšlakstyti: Audimą aplaistyti (balinant) K. | Čia prakaitu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”